Atvykimas iš Anglijos sklandžiai ir be jokių vėlavimų: Eksperto vadovas sėkmingai logistikai

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų tarptautinių pervežimų pasaulyje įvyko neįtikėtinos transformacijos. Vieni didžiausių poslinkių susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos, kas fundamentaliai pakeitė tai, kaip atrodo krovinio kelias iš Londono, Birmingamo ar Mančesterio iki Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos. Anksčiau tai buvo paprasta rutina: pakrovė, važiavo, iškrovė. Šiandien „Atvykimas iš Anglijos sklandžiai ir be jokių vėlavimų“ tampa tikru menu, reikalaujančiu ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir gilaus žinojimo apie muitinės procedūras, dokumentaciją ir logistinius niuansus.

Kadangi šioje srityje dirbu jau daugiau nei dvi dešimtmetis, mačiau viską – nuo idealiai suregistruotų konsolidacijų iki tokių situacijų, kai krovinys užstrigdavo uoste dėl vienos trūkstančios dešimtadalies paraše arba neteisingai nurodytos prekės kilmės. Dažniausiai klientai, kurie kreipiasi į mus dėl pervežimų, kyla tame pačiame klausime: „Kodėl mano draugui prekės atvyko per tris dienas, o manos laukia jau savaitę?“ Atsakymas paprastai glūdi ne atstume, o paruošime.

Šiame straipsnyje nusileisime nuo aukštumų ir pasikalbėsime realiomis kalbom. Aš neapsiriboju bendraisiais patarimais; čia pateikiama praktinė žinio, kaip išvengti tipiškiausių klaidų, su kuriomis susiduriama kertant Lamanšą ir įveikiant Europos kontinento plentus. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad jūsų siunta ar persikraustymas iš Anglijos vyktų taip sklandžiai, kaip tą įsivaizduojate, be nereikalingų nervų ir, svarbiausia, be neplanuotų vėlavimų.

Svarbu suprasti, kad „sklandus atvykimas“ neprasideda tada, kai sunkvežimis važiuoja link Lietuvos. Jis prasideda tuomet, kai tik susiformavo idėja apie siuntą. Tinkamas dokumentų parengimas, tikslus prekių kodų nustatymas ir profesionalios logistikos komandos pasirinkimas yra trys pagrindiniai ramsčiai, ant kurių pastatomas sėkmingas pervežimas. Šiandieninėje realybėje, kai muitinės sistemos yra automatizuotos, o tolerancija klaidoms – minimali, informacija yra brangiausia valiuta. Tad toliau rasite išsamų atsakymų į klausimus, kurius dažniausiai užduoda tiek verslo atstovai, tiek privatūs asmenys, planuojantys siuntą iš Didžiosios Britanijos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kokius dokumentus būtina parengti, kad krovinys ne užstrigtų Anglijoje ar Lietuvos muitinėje?

Tai, galima sakyti, „šventasis gralis“ tarptautiniuose pervežimuose po „Brexit“. Esu girdėjęs ne vieną istoriją, kai vairuotojas atvažiuoja į uostą, o jam sako: „Dokumentai ne tvarkingi, grįžkite atgal“. Norint išvengti šios košmarinės scenos, reikia gero paruošimo.

Pirmiausia, tai yra Prekių sandėravimo sutartis (CMR važtaraštis). Jis turi būti užpildytas nepriekaištingai: nurodytas tikslus siuntėjo ir gavėjo adresas, kontaktiniai telefonai ir, svarbiausia, prekių sąrašas su svoriais. Antra, ir tai yra kritiškai svarbu po 2021-ųjų sausio 1 d., būtina Komercinė sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Ji turi būti išrašyta angliškai arba lietuviškai (geriausia abiem kalbomis), joje turi būti nurodytos prekės, jų vertė, svoris, prekių kodai (HS kodai) ir kilmės šalis. Jei ši sąskaita bus netiksli (pavyzdžiui, parašyta „buitinė technika“ vienu eilute), muitinės pareigūnai sustabdys krovinį tikslinės inspekcijai.

Trečias, nors ir ne visada matomas klientui, bet esminis dokumentas yra Eksporto deklaracija, kurią turi pateikti siuntėjas arba jo atstovas Anglijoje. Be šios deklaracijos patvirtinimo (Exit Summary Declaration), fizinis krovinys negali palikti Jungtinės Karalystės teritorijos. Be to, jei pervežame ne ES prekes, reikalingas T1 dokumentas, leidžiantis prekėms judėti muitinės priežiūra iki galutinio paskirties taško. Mano patirtis rodo, kad 90 proc. vėlavimų kyla būtent dėl to, kad komercinėje sąskaitoje nėra HS kodų arba jie nurodyti neteisingai.

2. Kaip „Brexit“ pakeitė pervežimų laikotarpius ir ar realu atvykti be vėlavimų?

Prieš „Brexit“ tranzitas iš Anglijos į Lietuvą užtrukdavo maždaug 3–4 dienas. Šiandien, jei viskas eita idealiai, laikas išliko panašus, tačiau „idealiai“ – tai retas išsigryninimas. Pasikeitė pasienio kontrolės mechanizmas. Dabar, kai sunkvežimis kerta Lamanšą (tiek per Eurotunelį, tiek keltu), jis privalo praeiti ne tik fizinę, bet ir biurokratinę kontrolę.

Jungtinė Karalystė įvedė „Pre-boarding“ kontrolę – tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą ar traukinį, visi dokumentai turi būti patikrinti sistemoje. Jei duomenys nesutampa arba trūksta importo deklaracijos, sunkvežimis nebus įleistas. Tai sukuria „geriamojo vandens“ efektą – vieno sunkvežimio klaida gali sukelti eilių susidarymą, kuris vėluoja visus kitus.

Be to, įvedus naujas kontrolines sistemas Anglijoje (pavyzdžiui, GVMS – Goods Vehicle Movement Service), vairuotojai turi turėti unikalų pranešimo numerį (MRN), kuris susiejamas su jų kroviniu. Jei šis numeris nesusiformuoja dėl klaidų deklaravimo sistemoje, vairuotojas gali praleisti valandas ar net dienas bandydamas išspręsti problemą telefonu su muitinės brokeriu. Taigi, atvykti be vėlavimų realu, tačiau tai reikalauja, kad dokumentai būtų pateikti muitinės brokeriui ne vėliau kaip 24–48 valandos prieš krovinio išvežimą iš sandėlio Ankstyvas pranešimas (Pre-notification) yra raktas į sklandų perėjimą.

3. Kas yra HS kodai (tarifiniai skaičiai) ir kodėl jie taip svarbūs?

HS kodai (Harmonized System Codes) – tai universalus prekių klasifikavimo metodas, naudojamas visame pasaulyje. Daugelis klientų, ypač privatūs asmenys, juos ignoruoja arba mano, kad tai „logistiko reikalas“. Tačiau tai yra didžiausia klaida. HS kodas nustato ne tik muito tarifą, bet ir tai, ar prekė išvis gali būti importuota į ES, ar jai reikia specialių leidimų (pvz., sertifikatų, kvotų).

Esu matęs atvejų, kai klientas siuntė „naudotus baldus“ ir nurodydavo bendrą kodą. Muitinė, sustabdžiusi krovinį, nustatė, kad tarp baldų yra odinės sofos, kurios turi visiškai kitą kodą ir reikalauja papildomų veterinarinių patvirtinimų (dėl odos kilmės). Rezultatas – papildomi mokesčiai, vėlavimas ir galbūt prekių grąžinimas atgal.

Kadangi aš šioje srityje dirbu ilgai, visada patariu klientams: „Jei nežinote tikslaus HS kodo, klauskite specialisto arba naudokite oficialų ES tarifų portalą“. Neteisingai nurodytas kodas yra laikomas mokesčių vengimu arba neteisingu deklaravimu, kas užtraukia baudas. Tikslus kodų nustatymas ankstyvoje etape užtikrina, kad importo mokesčiai (PVM ir muito mokestis) bus apskaičiuoti teisingai ir iš anksto, taip išvengiant staigmenų pasienio punkte.

4. Ar reikia mokėti PVM ir muito mokestį atvykus iš Anglijos?

Tai vienas dažniausiai kylančių neaiškumų. Atsakymas priklauso nuo to, kas pervežia ir ką. Jei pervežate prekes verslo reikmėms (esate juridinis asmuo, turite PVM mokėtojo kodą), tuomet importo PVM paprastai apmokestinamas ataskomybiniu būdu (t. y. jį susimokate patys Lietuvos valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) per PVM deklaraciją, o ne muitinėje). Tai labai palengvina procesą, nes nereikia iškeisti pinigų iš karto pas muitinės pareigūną.

Jei esate privatus asmuo ir pervežate prekes, kurių vertė viršija 150 eurų (neatsižvelgiant į tai, ar tai naujos, ar naudotos prekės), turite sumokėti importo PVM ir galbūt muito mokestį. Muito mokestis priklauso nuo prekės kilmės (jei prekė pagaminta Anglijoje, dažnai galioja nulinis tarifas dėl „Rules of Origin“ taisyklių, tačiau tai reikia įrodyti dokumentais). Jei prekė pagaminta Kinijoje, bet saugoma Anglijoje, ją importuojant į Lietuvą taikomi standartiniai ES tarifai kinietiškoms prekėms.

Norint, kad atvykimas būtų sklandus, būtina žinoti galutiną prekių vertę. Jei vertė bus nurodyta per maža (pvz., siekiant išvengti mokesčių), muitinė tai pastebės (jie turi savo kainų duomenų bazes). Tokiu atveju gresia ne tik mokesčių priskaitymas su delspinigiais, bet ir bauda už neteisingą duomenų pateikimą. Geriausia praktika – nurodyti realią rinkos vertę, o jei prekės naudotos – pateikti įrodymus (pvz., pirkimo kvitą), kad vertė yra pagrįsta.

5. Kaip pasirinkti tinkamą maršrutą (keltas vs. Eurotunelis) ir ar tai įtakoja vėlavimus?

Geografiškai Anglija yra sala, todėl vienas būdas arba anas – keltis. Dažniausiai pasirenkamas maršrutas yra Dover – Calais (arba Dunkerque). Čia veikia ir keltai, ir Eurotunelis. Koks skirtumas? Eurotunelis yra greitesnis – pervežimas truko 35 minutes. Tačiau jis yra labiausiai jautrus dokumentų klaidoms. Jei trūksta MRN numerio arba jis nesuveikia sistemoje, vairuotojas gali būti pasuktas atgal iš paties terminalo, o tai sukuria didžiulius nuostolius laike.

Keltai (P&O, DFDS) gali būti šiek tiek tolerantiškesni vietinio personalo lygmeniu, tačiau jie užtrunka ilgiau (1,5–2 valandos). Be to, jei yra blogas oras (audros Lamanše), keltai gali būti atšaukti, kas sukelia didelius vėlavimus.

Tačiau yra ir alternatyvų, kurios dažnai padeda išvengti vėlavimų, ypač jei krovinys važiuoja iš šiaurės Anglijos (pvz., iš šiaurės Anglijos industrijos rajonų). Maršrutai per Hull arba Immingham į Roterdamą ar Zebriugę (Belgija) gali būti efektyvesni. Nors kelionė keltu trunka ilgiau (naktį), vengiama Didžiosios Britanijos pietryčių spūsčių (ypač Kent‘o apylinkėse, kuriose dažnai vyksta „Operation Stack“ – sunkvežimių eilės greitkelyje M20). Pasirinkdami šiaurinius maršrutus, krovinys gali atvykti net greičiau, nes vairuotojas praleidžia mažiau laiko stovėdamas eilėse prieš Anglijos muitinę. Mano patirtis rodo, kad kompleksinio sprendimo ieškojimas (ne tik pigiausias bilietas, bet ir efektyviausias maršrutas) leidžia išlaikyti terminus.

6. Ką daryti, jei pervežamos naudotos asmeninės daiktų (Transfer of Residence)? Ar galima išvengti mokesčių?

Tai labai aktuali tema tiems, kurie grįžta gyventi į Lietuvą po ilgo gyvenimo Anglijoje. Geros naujienos: ES taisyklės leidžia importuoti naudotus asmeninius daiktus be muito ir PVM mokesčių, jei taikomos „Transfer of Residence“ (ToR) sąlygos. Tai reiškia, kad jei asmuo gyveno Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar perkuną savo nuolatinę gyvenamąją vietą į Lietuvą, jis gali atvežti baldus, buitinę techniką, asmeninį transportą (automobilį) be mokesčių.

Tačiau, kad atvykimas būtų sklandus, būtina užpildyti specialią paraišką (Lietuvoje tai dažnai daroma per VMI arba muitinės portalą prieš atvykstant, arba pateikiant pareiškimą muitinėje pasienio punkte). Svarbu: prekės turi būti asmeninio naudojimo, jos negali būti skirtos prekybai, ir jų buvimo savininkas turi turėti jas Anglijoje nemažiau 6 mėnesių.

Čia dažniai pasitaiko klaidų. Žmonės bando užkrauti naujas, su etiketėmis prekes, į naudotų daiktų konteinerį. Muitinė inspekcijos metu tai pastebima (pavyzdžiui, naujas televizorius su plėvele, be dulkių). Tokiu atveju visos siuntos arba dalis gali būti apmokestinta pagal bendrąsias taisykles. Norint išvengti vėlavimų, reikia iš anksto susitarti su logistikos partneriu, kad jis padėtų parengti ToR dokumentus ir inventorizaciją, kurioje būtų pažymėta, kad daiktai naudoti. Taip pat rekomenduoju niekada nevelti vaistų ar maisto produktų, kuriems gali reikėti specialių veterinarinių ar farmacinių leidimų, nes tai gali visą procesą pavėlinti dienomis.

7. Kokios prekės yra draudžiamos arba ypatingai ribojamos pervežiant iš Anglijos?

Nepaisant to, kad Anglija ir Lietuva yra „sąjungininkės“ daugeliu atvejų, muitinės taisyklės dėl draudžiamų prekių yra griežtos. Sąrašas yra ilgas, bet išskirčiau tas, kurios dažniausiai sukelia problemų.

Pirmiausia, tai maisto produktai ir gyvūnų kilmės žaliavos. Jei bandysite atvežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius (netgi šaldytus ar džiovintus savo reikmėms), jų greičiausiai bus atimti ir sunaikinti pasienyje. ES turi griežtas apsaugos priemones nuo ligų (pvz., kiaulių maro), todėl net smulkūs sausainiai su mėsos įdaru gali sukelti didelius nesusipratimus. Antra, ginklai ir amunicija (netgi šašlykinės ar dekoratyvinės). Joms būtinas specialus leidimas. Trečia, gyvos augalų ir sėklos – reikalingas fitosanitarinis pasas.

Taip pat būkite atidūs su vaistais. Asmeniniam naudojimui galima atvežti ribotą kiekį (paprastai ne daugiau kaip 5 pakuotės), bet jei tai receptiniai vaistai, reikia gydytojo išrašytas pažymos lietuviškai arba angliškai. Dar viena grupė – padangos. Naudotos padangos, be specialaus sertifikato, gali būti laikomos atliekomis, o jų importas į ES yra apribotas.

Kad atvykimas nebūtų sustabdytas, geriausia taisyklė – nevežti nieko, kas yra gyvūninės ar augalinės kilmės, jei tikrai tiksliai nežinote taisyklių. Jei reikia pervežti specifines prekes (pvz., vaistažoles, chemines medžiagas), visada reikia konsultuotis su brokeriu iš anksto. Bandymas „slepti“ tokias prekes tarp kitų daiktų yra greitas kelias į baudą ir krovinio konfiskavimą.

8. Kaip apskaičiuoti tūrį ir svorį, kad išvengti papildomų mokesčių vairuotojui?

Logistikoje egzistuoja tokie dalykai kaip LDM (Load Meter) – krovinio metro ilgis, tūris (m3) ir svoris (kg). Dažnai klientai mano, kad jei prekės sveria nedaug, tai pervežimas pigus. Tačiau jei pervežate plunksnas (pavyzdžiui, poliuretaną, putplasčius), jų svoris gali būti minimalus, bet tūris milžiniškas. Tokiu atveju pervežėjas apskaičiuoja kainą pagal tūrį.

Jeigu užsakyta vieta „vieno sunkvežimio pusiau“ (pavyzdžiui, 15 m3 arba 500 kg), o atvyksta krovinys, kuris užima 20 m3, vairuotojas tiesiog negalės jo paimti arba teks mokėti už papildomą vietą. Tai sukelia vėlavimus, nes reikia ieškoti kitos transporto priemonės arba daryti papildomą krovinio dalį.

Norint užtikrinti sklandų atvykimą, reikia tiksliai išmatuoti siuntą. Ne „maždaug dvi sofos“, o „sofa 2,2m x 0,9m x 0,8m“.