Asmens daiktų gabenimas į Angliją: Visapusiškas procesas, muitinės taisyklės ir eksperto patarimai

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių migracijos vektoriai. Anglija (ir Jungtinė Karalystė generally) visada buvo viena populiariausių krypčių lietuviams, ieškantiems geroves ar tiesiog naujos gyvenimo patirties. Tačiau, jei anksčiau, prieš „Brexitą“, procesas buvo gana paprastas – pakrovėm važiuojam, taisomis pačiomis numerių lentelėmis atvykstam į Londoną ar Mančesterį ir iškraunom – tai šiandien atrodo kaip senas geras pasakojimas.

Šiuo metu asmens daiktų gabenimas į Angliją yra procesas, reikalaujantis ne tik fizinio įgūdžio, bet ir gilaus žinių baseino administracinių bei muitinės procedūrų srityje. Dažnai klientai, kreipiantys į mus, mano, tai tiesiog logistika, tačiau iš tikrųjų tai – smulkus planavimas, dokumentų tvarkymas ir strategiškas sprendimų priėmimas. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip šis procesas vyksta šiandien, kad jūsų kelionė į naująjį namą būtų kuo sklandesnė be nereikalingų nervų ir netikėtų išlaidų.

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: perkrastant gyvenamąją vietą į kitą šalį, pervežame ne tik baldus ir drabužius. Pervežame savo gyvenimo kontekstą. Ir šis kontekstas turi būti apsaugotas tiek fiziškai (kokybiškas pakavimas), tiek juridikai (teisingi dokumentai). Štai išsami informacija, padėsianti suprasti visą grandinę nuo pirmojo skambučio iki paskutinės dėžės iškrovimo jūsų naujajame bute Londone ar kitame Anglijos mieste.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man teko girdėti iš klientų per savo ilgą karjerą. Atsakymai į juus padės jums susidaryti pilną vaizdą apie tai, kas laukia iškilus poreikiui pervežti daiktus į Angliją.

1. Kokie pagrindiniai etapai apima asmens daiktų gabenimo procesą į Angliją?

Procesą galima sąlygiškai suskirstyti į tris pagrindinius etapus: paruošimą, transportavimą ir atvykimo formalumus.

Paruošimo etapas yra, mano nuomone, svarbiausias. Čia vyksta daiktų inventorizacija, vertinimas ir dokumentų rengimas. Būtina nuspręsti, ką vežsime, o ką paliksime arba atiduosime. Taip pat čia planuojamas pakavimas – ar tai darome patys, ar kviečiame profesionalus, kurie suteiks pakavimo medžiagas (dėžės, burbuliukai, lipdukai).

Transportavimo etapas susideda iš fizinio krovinio įkėlimo į transporto priemonę, jo pristatymo uostą (paprastai tai yra Klaipėda) ir perkėlimo per jūrą (arba žemės pervežimas per Kalėjį). Atkreipkite dėmesį, kad po „Brexit“ reikalingi papildomi muitinės patikrinimai tiek išvykstant, tiek atvykstant.

Atvykimo etapas Anglijoje prasideda nuo to, kad krovinys pasiekia Jungtinės Karalystės uostą (pvz., Tilbury ar Felixstowe). Čia prasideda muitinės deklaravimas (tiek išleidimas iš ES, tiek įvedimas į JK). Tik gavęs leidimą „Release“, vairuotojas gali važiuoti į galutinę paskirties vietą ir iškrauti daiktus. Be teisingai parengto „Transfer of Residence“ (ToR) dokumento, šis etapas gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

2. Ar reikia mokėti verytinį mokestį (PVM) ir muitą už savo asmeninius daiktus?

Tai vienas dažniausiai kylančių baimių, tačiau gera žinia ta, kad teisingai tvarkant dokumentus, dauguma asmeninių daiktų gali būti įvežami be mokesčių.

Jungtinė Karalystė turi specialią „Transfer of Residence“ (ToR) reliefo procedūrą. Ji taikoma asmenims, kurie keičia savo gyvenamąją vietą į JK ir ten ketina gyventi bent 12 mėnesių. Jei gausite ToR01 numerį, Jums nebus taikomi PVM (20 %) ir verytiniai mokesčiai (import duty) už daiktus, kuriuos naudojote mažiausiai 6 mėnesius prieš persikraustymą ir kuriuos neketinate parduoti per pirmą metus.

Be šio reliefo, jei dokumentuotumėte daiktus kaip paprastą importą, mokesčiai gali būti didžiuliai, ypač jei vežate brangią elektroniką, baldus ar techniką. Todėl mano patarimas: pasirūpinkite ToR01 paraiška iš anksto – tai daroma internetu per JK Vyriausybės svetainę, ir procesas gali šiek tiek užtrukti, todėl nedelskite paskutinę minutę.

3. Kaip teisingai sudaryti daiktų inventorizacijos sąrašą (Packing List) ir kodėl jis toks svarbus?

Inventorizacijos sąrašas, arba angliškai vadinamas Packing List, yra „pasas“ jūsų daiktams. Be jo nei Lietuvos, nei Anglijos muitinė neleis jums judėti toliau. Per savo 20 metų patirtį mačiau, kaip netinkamai užpildytas sąrašas sukelia valandas stovėjimo pasienio punktuose.

Sąrašas turi būti detalus. Negalima tiesiog parašyti „5 dėžės su virtuvės reikmenimis“. Reikia išvardyti: „Indų rinkinys porcelianas (12 vnt.), keptuvės, dubenys, stiklinės ir t.t.“. Kiekviena dėžė turi turėti savo numerį, ir sąraše turi būti nurodyta, kiek dėžių yra iš viso bei kiek svorio jos sudaro.

Taip pat būtina nurodyti apytikrę daiktų vertę (pvz., naudoti baldai – 50 EUR, nauja televizorija – 500 EUR). Muitinės pareigūnai turi matyti, kad tai nėra prekybinis krovinys, skirtas parduoti, o asmeniniai daiktai. Jei sąraše bus pastebėta daug naujų, su etiketėmis prekių, gali kilti įtarimų, kad tai ne verslo kelionė, o prekyba, kas uždrausta naudojant asmeninio pervežimo reliefą.

4. Kokios yra daiktų pakavimo rekomendacijos, kad jie nenukentėtų per 2000 km kelią?

Pakavimas ne tik apsaugo daiktus nuo fizinių pažeidimų, bet ir leidžia efektyviau panaudoti vietą transporte. Jei renkatės patys pakavimą, nenaudokite senų, suplūšusių prekybos centro dėžių. Jos tiesiog neišlaikys svorio, kai ant jų bus užkrauta kita dėžė.

Rekomenduoju naudoti specialias perkraustymo dėžes, kurios yra dvigubos sienelės ir atsparios. Lūžtantys daiktai (stiklas, keramika) turi būti apvynioti burbuliukine plėvele (geriau dviem sluoksniais) ir užpildyti tarpai tarp daiktų ir dėžės sienelių (pvz., sukrumpintas popierius ar putos).

Labai svarbu uždaryti dėžes lipnia juosta taip, kad jos neišsiltų. Viršuje ant dėžės užrašykite: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Lūžtantys“ bei nurodykite dėžės numerį, atitinkantį sąrašą. Jei netikitės savo jėgomis, geriau pasinaudoti profesionalių pakuotojų paslaugomis – tai sutaupys nemažai nervų vėliau iškravant viską viename toli nuo namų.

5. Kiek laiko užtrunka daiktų pervežimas ir nuo ko priklauso terminas?

Standartinis terminas, kurį nustatome savo klientams, yra nuo 5 iki 10 darbo dienų nuo krovinio įkėlimo dienos iki iškrovimo Anglijoje. Tačiau tai yra vidutinis rodiklis, ir jis gali svyruoti.

Terminas priklauso nuo keleto veiksnių: 1. Maršruto: Ar keliaujame į Londoną (kuris yra artiau uostų) ar į Šiaurės Angliją (pvz., Mančesterį, Leedsą), kur reikia važiuoti šiaurės kryptimi. 2. Krovinio tipo: Jei tai dalinis krovinys (kai vienoje mašinoje kelių klientų daiktai), reikia laukti, kol mašina užsipildo. Tai gali prailginti paruošimo laiką. 3. Muitinės: Po „Brexit“ muitinės eilės uostuose gali būti ilgesnės, ypač sezono metu (vasarą-rudenį). Jei trūksta kokio nors dokumento, mašina gali būti sulaikyta tol, kol problema bus išspręsta. 4. Oro sąlygos: Pervežimas jūra gali būti atidėliotas dėl audrų.

Visada verta planuoti atvykti šiek tiek anksčiau arba atsinešti su savimi „lagaminą su būtiniausiais daiktais“, kad nereikėtų laukti kelias dienas, kol atvyks visa mašina su indais ir drabužiais.

6. Ar galima pervežti transporto priemonę (automobilį, motociklą) kartu su daiktais?

Taip, tai labai dažna praktika. Dauguma persikraustančiųjų nori pasilikti savo automobilį, nes Anglijoje kairėje pusėje esantis vairas nėra problema lietuviškoms mašinoms (juos galima užregistruoti).

Procesas šiek tiek skiriasi nuo paprastų daiktų. Automobilis taip pat turi būti įtrauktas į ToR01 paraišką ir inventorizacijos sąrašą. Be to, reikia pateikti techninį pasą ar registracijos liudijimą.

Svarbu prisimti, kad atvykus į Angliją, automobilį reikės užregistruoti JK sistemoje per 6 mėnesius (per tą laiką galima važiuoti su lietuviškomis numerėmis, jei automobilis nėra parduodamas). Taip pat reikės sumokėti „Vehicle Excise Duty“ (mokestį už transporto priemonę) ir gauti JK numerių lentelę. Mūsų įmonė dažnai padeda suorganizuoti automobilio įkrovimą į tentą (jei važiuoja dalinis krovinys) arba jo nuovilką ant priekabos.

7. Kokius daiktus draudžiama arba negalima vežti į Angliją?

Čia reikia būti labai atidžiam, nes Anglijos muitinės ir bio-saugumo tarnybos yra griežtos. Yra sąrašas dalykų, kurių geriau nebandyti vežti.

Maisto produktai: Draudžiama arba griežtai reglamentuota vežti mėsą, pieno produktus, kiaušinius iš ES šalių (išskyrus labai mažus kiekius asmeniniam vartojui, pvz., sumuštiniui kelyje). Jei bandysite įvežti dešrų rinkinį ar sūrio galvą, tai gali būti konfiskuota, o jums gali būti skirta bauda.

Augalai ir sėklos: Be specialių leidimų (fitosanitarinių sertifikatų) negalima vežti gyvų augalų, žemių su šaknimis, sėklų. Tai siejama su kertų ligų prevencija.

Ginklai ir pavojingi daiktai: Akivaizdu, kad šaunamieji ginklai (net be šovinių) yra griežtai reglamentuojami ir reikalauja specialių licencijų. Taip pat atsargiai su peiliais, aksomais – juos reikia deklaruoti.

Narkotikai ir draudžiamos medžiagos: Absoliučiai draudžiama.

Taip pat nerekomenduoju vežti daug alkoholio ir tabako virš nustatytų asmeninių limitų, nors jei tai ne verslas, paprastai nekelia problemų, jei deklaruojama ToR01.

8. Kaip apskaičiuojama pervežimo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo daugelio kintamųjų. Pagrindinis matmuo yra krovinio tūris (kubiniais metrais $m^3$) arba svoris. Mažesniems kroviniams (pvz., iki 10-15 $m^3$) dažniau naudojame dalinio krovinio metodą – jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų daiktais vienoje mašinoje, o jūs mokate už užimtą vietą. Tai ekonomiškiau.

Jei turite didelį kiekį daiktų (pvz., pilną namą), reikalinga visa mašina (40 pėdų ar 20 pėdų tentas). Tada kaina skaičiuojama už visą maršrutą.

Į kainą taip pat įeina: * Muitinės brokerio paslaugos (deklaravimas Anglijoje). * Uosto mokesčiai abiejose pusėse. * Keltų bilietai (jei keliaujama per jūrą). * Pakavimo medžiagos (jei įeina į pasiūlymą). * Iškrovimo paslaugos (jei pageidaujama, kad vairuotojas padėtų iškrauti prie durų).

Visada rekomenduoju atsiųsti mums daiktų sąrašą (bent apytikslį) arba nuotraukas, kad galėčiau pateikti tikslią, o ne įsivaizduojamą kainą.

9. Ką daryti, jei daiktai atvyksta pažeisti ar dingsta?

Nors mes visi stengiamės dirbti idealiai, nelaimingi atsitikimai gyvenime vyksta. Todėl yra būtina draudimas. Prieš pradedant pervežimą, pasirašome sandorio sutartį, kurioje nurodoma daiktų vertė.

Yra dvi draudimo rūšys: 1. Pagrindinis (Basic): Dažniausiai apima tik tikėtiną žalą (pvz., jei mašina sudegė ar nukrito į upę). Tai pigu, bet neapsaugo, jei susilūžo lėkštė. 2. Visapusiškas (All Risk): Apima viską – nuo smulkių įbrėžimų iki visiško sugadinimo ar dingimo.

Jeigu pastebite žalą iškraudimo metu, būtina: 1. Sustabdyti iškrovimą. 2. Užfiksuoti žalą (nuotraukos, vaizdo įrašas). 3. Parašyti „Pranešimą apie žalą“ (Damage Report) kartu su vairuotoju. 4. Informuoti draudimo bendrovę per 24-48 valandas.

Be šių žingsnių, gali būti sunku gauti kompensaciją. Mano patarimas: niekada taupykite ant draudimo, kai kalbame apie visus savo gyvenimo daiktus.

10. Kokios yra svarbiausios „Brexit“ pasekmės asmeniniams pervežimams ir ką reikia žinoti apie ToR01?

„Brexit“ pakeitė visą žaidimo taisykles. Anksčiau Anglija buvo ES rinkos dalis, todėl ribos buvo formalios. Dabar tai – trečioji šalis.

Svarbiausias pasikeitimas yra būtinybė deklaruoti visus daiktus muitinei. Nėra „žaliosios juostos“, kuria galima pravažiuoti be sustojimo. Kiekvienas krovinys turi turėti eksporto deklaraciją iš Lietuvos ir importo deklaraciją Anglijoje.

ToR01 (Transfer of Relief) yra toks dokumentas, kuris „gelbsti“ pinigus. Jis suteikia mokesčių atleidimą. Be jo, jūsų sena sofa būtų apmokestinta kaip naujas importas. Procesas gauti ToR01 yra elektroninis, jums reikės pateikti asmens kodą, pažymą apie gyvenamąją vietą Lietuvoje ir įrodymus, kad ketinate gyventi Anglijoje (pvz., darbo sutartį, nuomos sutartį). Gavę šį numerį, jį privalote perduota savo pervežėjui (man) prieš išvykstant. Be šio numerio, aš negaliu padaryti teisingos importo deklaracijos, o tai reiškia, kad mašina gali būti sulaikyta uoste iki kol išsiaiškinsite mokesčių klausimą.

Išvada

Asmens daiktų gabenimas į Angliją šiandien yra daugiau nei logistika – tai procedūrų valdymas. Nors po „Brexit“ atsirado daugiau biurokratijos, su pasiruošimu ir patikimu partneriu šis procesas gali būti visiškai sklandus. Svarbiausia yra ne palikti visko paskutinę akimirką. Teisingai surinkti dokumentai, ypač ToR01 numeris, ir kruopštus inventorizacijos sąrašas yra pusė sėkmės.

Per savo dvidešimt metų darbo šioje srityje išmokiau, kad ramiųjų klientų daiktai irgi keliauja ramiau. Jei abejojate kažkuo dėl dokumentų ar pakavimo – visada klauskite. Geriau paklausti dešimt kartų, nei vieną kartą užstrigti pasienyje su pilna mašina brangių daiktų. Tikiuosi, šis straipsnis padėjo jums suprasti visą procesą ir leis jaustis užtikrintai, kai reiksės pakelti gyvenimą ir nukeliauti į Angliją. Sėkmės kelyje!