Ar yra tiesioginiai reisai į ir iš Jungtinės Karalystės? Visas Gidas Verslui

Jungtinė Karalystė (JK) nuo seno yra viena pagrindinii Lietuvos prekybos partnerių. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, eksportuojanti baldus, ar maža e-parduotuvė, siunčianti prekes individualiems vartotojams Londoną, klausimas apie logistikos efektyvumą visada išlieka aktalus. Per savo daugiau kaip dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje ne kartą esu girdėjęs vieną ir tą patį klausimą: „Ar įmanoma vežti tiesiogiai, be persiorientavimo tarpinėse šalyse?“

Atsakymas yra įdomus ir daugialypis: taip, tiesioginiai reisai į ir iš Jungtinės Karalystės egzistuoja ir yra plačai pasiūlomi, tačiau jų organizavimas ir supratimas pasikeitė po „Brexit“. Šiandieninis „tiesioginis reisas“ nėra tiesiog vairuotojo įsijungimas ir važiavimas taip, kaip važiuodame per Vidurio Europą. Tai sudėtingesnis procesas, reikalaujantis geresnio supratimo, dokumentacijos ir logistinių niuansų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėdamas jums suprasti, kaip ši rinka veikia šiuo metu ir ką turėtumėte žinoti, renkanties transporto partnerį.

Įvadas

Logistika – tai ne tik fizinis prekių perkėlimas iš taško A į tašką B. Tai, kaip šis perkėlimas vyksta, lemia jūsų verslo greitį, klientų pasitenkinimą ir galiausiai – pelningumą. Kalbant apie maršrutus į Jungtinę Karalystę, situacija pasikeitė drastiškai prieš keletą metų. Anksčiau, kai JK buvo Europos Sąjungos narė, siena tarp, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Anglijos, buvo formalumas. Dabar tai yra pilnavertė trečiosios šalies siena, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Tiesioginiai reisai (angliškai vadinami direct shipments arba full truck loads – FTL) yra aukso standartas tose situacijose, kai krovinys užpildo visą sunkvežimį arba kai laikas yra kritinis. Tokiu atveju sunkvežimis užsiimamas jūsų sandėlyje Lietuvoje, vairuotojas važiuoja į uostą (paprastai Klaipėdoje arba tiesiogiai vairuojamas link kontinentinės Europos uostų), keliauja keltu arba per Eurotunelį į Angliją ir ten iškrauna prekes tiesiai į gavėjo sandėlį. Nėra jokių papildomų iškrovimų Lenkijoje, Vokietijoje ar Olandijoje.

Kodėl tai svarbu? Kiekvienas kartas, kai krovinys yra perkraunamas (t. y. kai jis pereina iš vieno sunkvežimio į kitą tarpinėje paskirstymo bazėje), kyla pažeidimo rizika, prailgėja pristatymo laikas ir atsiranda papildomi kaštai. Tiesioginis reisas šias rizikas minimizuoja iki minimumo. Tačiau jis turi ir savo kainą – ir tai ne tik pinigai, bet ir reikalavimai dokumentacijai. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos klientai man užduoda per konsultacijas. Jie padės suvokti ne tik tai, ar reisas yra tiesioginis, bet ir tai, ką tai reiškia jūsų verslo operacijoms.

1. Kas tiksliai yra laikoma „tiesioginiu reisu“ į Jungtinę Karalystę?

Tiesioginis reisas – tai tokia transportavimo forma, kai jūsų krovinys nėra maišomas su kitais krovinais ir nėra perkraunomas tarpinėse punktose. Sunkvežimis atvyksta pas jūsų siuntėją (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), užkrauna visą krovinių partiją ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą JK (pvz., Mančesterį, Londoną, Birmingamą). Svarbu suprasti, kad „tiesioginis“ šiuo atveju reiškia krovinio vientisumą. Techniškai sunkvežimis vis tiek turi važiuoti per kelias šalis (Lietuva, Latvija, Lenkija, Vokietija, Belgija/Olandija, Prancūzija), tačiau jis neapsustoje logistikos centrose, kur vyktų konsolidacija. Vienintelė sustojimo vieta, kur gali būti techninė pertrauka, yra keltas arba tunelio perėjimas.

2. Kokius maršrutus dažniausiai naudoja tiesioginiams reisams?

Nors Lietuva turi puikų jūrų uostą Klaipėdoje, dauguma tiesioginių krovinių kelių transportu vis tiek vyksta sausuma per kontinentinę Europą. Populiariausias maršrutas yra per Lenkiją ir Vokietiją link Belgijos (Zebriugės ar Brügės uostų) arba Olandijos (Roterdamo, Huk van Holando). Ten sunkvežimai užlipa į keltus ir plaukia į Anglijos rytinę pakrantę (pvz., į Hull, Ipswich arba Felixstowe). Alternatyva – važiuoti iki Kalė (Prancūzija) ir pereiti Eurotuneliu arba keltu į Doverį. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur JK yra jūsų gavėjas – jei šiaurėje, tinkamesni uostai šiaurės Prancūzijoje ar Belgijoje, jei pietuose – Kalė/Doveris yra idealus. Nors Klaipėdos uostas ir siūlo tiesioginių keltų maršrutų (pvz., į Švediją ar toliau į JK), dėl dažnumo ir kainos dažniau renkamasi sausumos maršrutą.

3. Kaip „Brexit“ paveikė tiesioginių reisų galimybę?

„Brexit“ nepanaikino tiesioginių reisų, tačiau juos padarė sudėtingesniais. Anksčiau tiesioginis reisas reiškė tik vairuotojo darbą. Dabar jis reiškia ir vairuotojo, ir brokerio darbą. Sienoje tarp JK ir ES (t. y. uoste ar tunelyje) turi būti atlikti visi muitinės formalumai. Jei dokumentai (Import Control System ICS deklaracija, išankstinė pranešimo apie saugą apsauga) pateikti neteisingai ar vėlai, sunkvežimis gali būti sulaikomas sienoje. Tai tiesioginiam reisui yra kritiška, nes vairuotojas laukia, o laikas – pinigai. Taigi, po „Brexit“ tiesioginis reisas tapo labiau priklausomas nuo kokybiško dokumentinio aptarnavimo, o ne tik nuo greito vairuotojo.

4. Kiek trunka standartinis tiesioginis reisas iš Lietuvos į JK?

Optimistinis scenarijus – 3–4 dienos. Realistinis, atsižvelgiant į kelio eismą, vairuotojo poilsio laiką (HOS tachografo režimą) ir laukimą uoste, yra 4–6 dienos. Palygginus su daliniais krovinais (LTL), kurie gali užtrukti iki 7–10 dienų dėl konsolidacijos, tiesioginis reisas visada yra greitesnis. Tačiau svarbu prisiminti, kad laikas skaičiuojamas nuo krovinio paruošimo. Jei paskutinę minutę randama klaida prekių sąraše (Packing List), reisas gali pavėluoti dieną ar dvi, nes muitinės procedūros dabar yra griežtesnės.

5. Ar tiesioginis reisas visada brangesnis už netiesioginį?

Ne visada, tačiau dažniausiai – taip. Jei vežate mažą kiekį prekių (pvz., 2 euro paletes), tiesioginis sunkvežimis jums neapsimokės, nes turėsite sumokėti už visą sunkvežimio vietą. Tokiu atveju pigiau ir logiškiau naudoti dalinių krovinių (LTL) paslaugą, kuriose jūsų prekės važiuoja su kitų klientų krovinais ir yra perkraunamos tarpinėse bazėse. Tačiau jei turite 10–20 palėčių arba 22–24 tonas krovinių, tiesioginio reiso kaina tampa konkurencinga, atsižvelgiant į tai, kad išvengiate papildomų manipuliavimo mokesčių tarpininkų sandėliuose.

6. Kokius dokumentus būtina parengti tiesioginiam reisui į JK?

Dokumentacija yra raktas į sėkmę. Būtini dokumentai yra: prekybinės sutarties santrauka (Commercial Invoice), pakavimo sąrašas (Packing List), CMR konosamentas (vežimo dokumentas). Labai svarbu, kad dokumentuose būtų nurodytos teisingos HS (Harmonized System) kodės – tai leidžia tiksliai apskaičiuoti muito mokesčius ir PVM. Be to, reikalingas EORI numeris (Economic Operators Registration and Identification), kuris turi būti patikrintas prieš išvykstant. Jei prekės yra reguliuojamos (pvz., maisto produktai, gyvūnai), reikalingi papildomi sertifikatai. Be šių dokumentų, vairuotojas tiesiog nebus įleistas į JK teritoriją.

7. Kaip veikia PVM (mokesčio pridėtinės vertės) grąžinimas tiesioginiuose reisuose?

Tai vienas dažniausiai kylančių neaiškumų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK įvedo naujas PVM taisykles prekėms, kurios kainuoja mažiau nei 135 svarų sterlingų (prekės įmonėms), tačiau B2B (verslui į verslą) sandoriuose sistema dažniausiai veikia taip: JK importuotojas (gavėjas) moka PVM importuojant (Postponed VAT Accounting). Lietuvos siuntėjas PVM Lietuvoje neapmokestina (taikoma 0% PVM eksportui), jei pateikia visus įrodymus apie prekių išvežimą iš ES. Svarbu, kad sąskaitoje-faktūroje būtų nurodytas JK gavėjo PVM mokėtojo numeris (jei taikoma). Tiesioginis reisas čia palengvina situaciją, nes aiškus krovinio kelias ir CMR dokumentas yra tvirtas įrodymas muitinei.

8. Ar galima vežti temperatūros režimo prekes (šaldytuvus) tiesioginiu reisu?

Žinoma, tai viena dažniausių tiesioginių reisų rūšių. Maisto pramonė, vaistų gamintojai ir kiti sektoriai, kuriems svarbi temperatūra, renkasi būtent tiesioginius reisus. Kodėl? Nes kiekvienas kartas, kai atidarytos sunkvežimio durys tarpinėje bazėje (kaip tai būna netiesioginiuose reisuose), atsiranda temperatūros svyravimų rizika. Tiesioginis reisas su šaldytuvu (Frigorific) leidžia nuolat stebėti temperatūrą ir užtikrinti, kad ji nepažeis prekių. Tačiau reikia tiksliai nurodyti reikalaujamą temperatūrą (pvz., -18°C arba +2°C) užsakant transportą.

9. Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda ar įvykia avarija maršrute?

Esu matęs įvairių situacijų per 20 metų. Tiesioginiame reise rizika yra ta, kad, jei sunkvežimis sugenda, viskas sustoja. Netiesioginiame reise krovinys gali būti perkeltas į kitą sunkvežimą tarpinėje bazėje be didelio vėlavimo. Tiesioginiame reise reikalingas greitas atsakas. Geras logistikos partneris turi draudimą „Cargo“ (krovinio draudimas) ir techninį pagalbą paslaugas visoje Europoje. Jei įvykia avarija, krovinys gali būti perkeltas į rezervinį sunkvežimį, tačiau tai gali užtrukti 12–24 valandas. Čia svarbu turėti patikimą eksperimentą, kuris žino, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, o ne palieka vairuotoją vieną su sugedusiu sunkvežimių.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją tiesioginiams reisams?

Rinktis pervežėją pagal mažiausią kainą – tai blogiausia strategija, kalbant apie JK rinką. Rinkitės tiekėją, kuris turi: 1. Ilgametę patirtį (ne mažiau 5–10 metų). 2. Žinias apie JK muitinės procedūras (ne tik vairuotojus, bet ir logistikus savo biure). 3. Galimybę suteikti 24/7 palaikymą (nes dėl laiko juostų skirtumo ir uosto darbo laiko problemos kyla neįprastu laiku). 4. Gerus atsiliepimus apie krovinio saugumą. Klauskite apie tai, kaip jie tvarko dokumentus ir kas atsakinga už klaidas. Jei atsakymas neaiškus, ieškokite kito.

Išvada

Tiesioginiai reisai į ir iš Jungtinės Karalystės yra ne tik galimi, bet ir dažnai būtini efektyviai verslo veiklai. Jie siūlo saugumą, greitį ir krovinio kontrolę, kurios negali pasiūlyti dalinių krovinių metodai. Tačiau, kaip ir aukštesnio lygio paslauga, jie reikalauja geresnio pasiruošimo.

Po „Brexit“ pasikeitė žaidimo taisyklės. Dabar nebeužtenka tik gero vairuotojo ir techninės būklės sunkvežimio. Būtina puikiai išmanyti dokumentaciją, muitinės procedūras ir specifinius JK reikalavimus. Mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausi klientai tie, kurie laikosi partnerystės principo – bendradarbiauja su logistikos kompanija ne tik kaip su paslaugų tiekėju, bet kaip su konsultantu, padedančiu išvengti rizikų.

Renkantis tiesioginį reisą, jūs investuojate į savo verslo ramybę. Jūs žinote, kur yra jūsų prekės, kada jos atvyks ir kad jos nebus liestos nenurodytų rankų. Nors ši paslauga gali atrodyti brangesnia, ilgainiui ji save apmoka sumažinus sandėliavimo kaštus, išvengiant prekių sugadinimo ir užtikrinant klientų pasitikėjimą. Logistika yra nebe tik prekių pervežimas, tai strateginis verslo pranašumas, ir teisingai pasirinktas tiesioginis reisas gali tapti viena svarbiausių grandų jūsų sėkmės grandinėje.