Aktualios išvykimo vietos iš Anglijos: Vadovas efektyviam krovinių pervežimui

Įvadas

Tarptautinių pervežimų sritis yra dinamiška ir nuolat kintanti ekosistema, kurioje kiekviena detalė turi savo reikšmę. Dirbant šioje srityje daugiau kaip du dešimtmečius, akivaizdu, kad vienas iš kritiškiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą siuntos prieigą iki Lietuvos ar kitų Europos šalių, yra teisingai pasirinkta išvykimo vieta. Nors dauguma klientų įsivaizduoja, kad viskas prasideda tiesiogiai jų namų ar sandėlių durimis, logistinis procesas yra kur kas sudėtingesnis. Anglija, kaip sala, su savo specifine geografine padėtimi ir po „Brexit“ susiformavusiais naujaisiais muitinės režimais, lemia tai, kad išvykimo vietos pasirinkimas tampa ne tik klausimas apie patogumą, bet ir strateginis sprendimas, paveikiantis siuntos pristatymo terminus bei, žinoma, galutinę kainą.

Šiandien, kai prekybiniai ryšiai tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos yra ypatingai intensyvūs, suprasti, kurios išvykimo vietos Anglijoje yra efektyviausios, yra būtina ne tik didelėms importo bei eksporto kompanijoms, bet ir asmenims, kurie planuoja perkraustymą ar nori nusiųsti didesnes siuntas. Rinkoje egzistuoja nemažai mitų, pvz., kad viską reikia vežti pro Londoną arba kad vizualiai artimiausias užsienio uostas visada yra pigiausias. Praktika rodo, kad realybė yra kitokia – Anglijoje yra išsivysčiusi tankus logistikos terminalų ir surinkimo centrų tinklas, kuris leidžia optimizuoti maršrutus taip, kad netgi siuntos iš šiaurės rytų gali pasiekti Lietuvą greičiau nei tikimasi, jei pasirenkamas tinkamas pervežėjas ir išvykimo mazgas.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime geografinius Anglijos logistinius ypatumus, paaiškinsime, kodėl kai kurios vietos tapę pagrindiniais krovinių hubais, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus. Mūsų tikslas – suteikti jums aiškų ir išsamų vaizdą apie tai, kaip susiformuoja krovinių srautai, padedant geriau suprasti komercinius pasiūlymus bei planuoti savo veiksmus. Nesvarbu, ar esate verslo atstovas, ieškantis patikimos transporto partnerio, ar asmuo, planuojantis grįžti į Lietuvą – žinojimas apie tai, kas vyksta „ušpusių“ uždangų, leis jums jaustis ramiau ir užtikrintai.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas lemia, kuri išvykimo vieta Anglijoje laikoma optimalia mano siuntai?

Optimalios išvykimo vietos pasirinkimą lemia keli pagrindiniai veiksniai: geografinė siuntos padėtis, krovinio tipas bei skubumas, ir galiausiai, paties transporto kompanijos maršrutų planas. Jei jūsų krovinys yra pietų Anglijoje, pvz., Londono regione, logiška, kad jis bus įtrauktas į maršrutą, kuris eina per Doverio arba Folkestone'o tunelį. Tačiau jei esate šiaurėje, pavyzdžiui, Mančesterio ar Niukaslo srityje, dažniausiai ekonomiškiau nukreipti krovinį į vakarinius uostus, tokius kaip Liverpulis ar Birmingemo surinkimo terminalus, iš kurio vėliau jis keliauja į Europą per Dubliną arba tiesiogiai į kontinentą. Taip pat labai svarbu yra tai, ką pervežate. Krovinių dalinimo (groupage) atveju, pervežėjas turės surinkti kuo daugiau krovinių iš vieno regiono, kad užpildytų sunkvežimį. Todėl, jei jūsų siunta įeina į planuojamą maršrutą, kuris prasideda Birmingeme, tai bus greičiau ir pigiau, nei vairuotojo važiavimas specialiai pas jūsų į atokų kaimą be jokių kitų krovinių tame rajone.

2. Ar galima siųsti krovinius iš mažųjų miestelių ar kaimo vietovių, ar reikia vežti į didmiestius?

Žinoma, kad galima. Šiuolaikinė logistika neapsiriboja tik didžiaisiais miestais, nors pastarieji ir yra pagrindiniai mazgai. Profesionalios transporto kompanijos turi plačius vairuotojų tinklus, kurie kasdien renka krovinius iš visos Anglijos. Tačiau čia reikia atsižvelgti į taip vadinamą „pirmosios mylios“ (first mile) logistiką. Jei gyvenate atokioje vietoje, vairuotojas gali atvykti pasiimti krovinio, tačiau tai gali kainuoti brangiau dėl papildomo laiko ir kuro sąnaudų. Dažnai pasitaiko, kad klientui patogu ir pigiau patys nuvežti krovinį į artimiausią depą arba sandėlį, esantį didesniame mieste, pvz., „Drop-off“ punktuose. Tokiu būdu sumažinami išlaidos, o krovinys anksčiau pasiekia pagrindinį surinkimo terminalą. Taigi, išvykimo vieta gali būti ir mažas miestelis, bet logistinis centras, į kurį krovinys patenka prieš išvykstant į Lietuvą, visada bus didesnisis miestas ar uostas.

3. Kokios yra populiariausios išvykimo vietos pietų Anglijoje ir kodėl jos tokios svarbios?

Pietų Anglija yra tankiausiai apgyvendinta ir labiausiai industrializuota šalies dalis, todėl čia susiformavo svarbiausi logistikos centrai. Svarbiausia išvykimo vieta, be abejo, yra Londonas ir jo apylinkės (M25 magistralės zona). Čia yra daugybė sandėlių ir platinimo centrų. Tačiau dėl didelio eismo intensyvumo Londono centre, dauguma įmonių nustato surinkimo punktus už miesto ribų, pavyzdžiui, Northampton arba Milton Keynes srityse. Kita kritinė vieta – Pietų Rytų Anglijos uostai: Doveris ir Folkestone (Eurotunelis). Šios vietos yra pagrindiniai vartai į kontinentinę Europą. Iš čia keliauja didžioji dalis krovinių, nes jūros perkelimas į Kalę (Calais) ar Duisburgą trunka mažiausiai laiko (apie 1,5–2 valandas). Taip pat svarbus yra Southamptono uostas, kuris dažniau naudojamas dideliems konteineriams ir jūriniams pervežimams, tačiau jis taip pat integruotas į bendrą krovinių srautą.

4. Kaip veikia išvykimo vietų pasirinkimas šiaurės Anglijoje (Midlands, Šiaurės Anglija)?

Šiaurės Anglija ir Midlands regionas (Birmingemas, Mančesteris, Liverpulis, Lidsas) turi unikalią strateginę reikšmę. Birmingemas yra pačiame Anglijos geografiniame centre ir yra didžiausias logistikos mazgas šalyje. Dauguma krovinių, keliaujančių iš šiaurės į pietus arba atvirkščiai, praeina pro šį miestą. Išvykstant iš Midlands, pervežėjai turi galimybę rinktis – važiuoti į pietus link Doverio arba kelti vakarų kryptimi link Liverpulio arba Prestono uostų (pvz., į Airiją arba tiesiogiai į Belgiją/Olandiją). Mančesteris ir Lidsas yra stiprūs pramonės centrai, iš kurių dažnai išvyksta krovinių dalinimo siuntos. Nors šie regionai yra toliau nuo pagrindinių perėjimų į Europą, didelių magistralių (M1, M6, M62) tinklas leidžia greitai pasiekti bet kurį uostą. Dažnai krovinių surinkimas šiuose regionuose būna efektyvesnis dėl mažesnio egio suglumimo lyginant su Londonu.

5. Ar „Brexit“ pasikeitė išvykimo vietų reikšmė ar įvedė naujas išvykimo taškus?

„Brexit“ turėjo didžiulės įtakos logistikai, o kartu ir išvykimo vietų strategijai. Po pasitraukimo iš ES, visi kroviniai turi būti deklaruojami muitinėje. Tai reiškia, kad prieš išvykstant iš Anglijos (arba atvykus į Angliją), krovinys privalo būti apdorotas muitinės terminaluose. Dėl to susiformavo nauji arba sustiprėjo egzistuojantys „Muitinės perėjimo vietų“ (Border Control Posts) mazgai. Pavyzdžiui, Doveris ir Eurotunelis tapo labai jautrūs bet kokiams dokumentacijos neatitikimams, kas sukelia eilių susidarymą. Todėl kai kurios pervežimo kompanijos pradėjo dažniau naudoti vakarinius uostus, pvz., Portsmutą ar Poole, kurie siunčia krovinius į Šerburgą (Prancūzija) ar Kaelą (Le Havre), išvengiant didžiulių Doverio spūsčių. Taip pat, dauguma įmonių dabar turi savo sandėlius Anglijoje, kurioje atliekami visi muitinės formalumai prieš krovinį išvežant į uostą, todėl fizinė išvykimo vieta gali būti nebe pats uostas, o vidinis sandėlis, vadinamas „Bonded warehouse“.

6. Kas yra krovinių konsolidacijos vietos (terminalai) ir kodėl jie svarbūs klientui?

Krovinių konsolidacijos vietos, arba terminalai, tai yra strateginiai taškai, į kuriuos suvežami mažesni kroviniai iš skirtingų siuntėjų, kad juos būtų galima supakuoti į vieną didelį sunkvežimį (vilkiką). Šie terminalai dažniausiai yra didmiesčių pramonės zonose (pvz., Park Royal Londone, Birchwood prie Mančesterio). Klientui ši vieta svarbiausia todėl, kad čia nustatomas galutinis išvykimo laikas. Net jei jūsų krovinys pas vairuotoją pasirodo antradienį, jei terminalas planuoja išvykti tik penktadienį, siuntos pristatymas bus atidėtas. Tačiau be konsolidacijos, mažų siuntų pervežimas (pvz., 1–3 paletės ar kelios baldų dėžės) būtų nepaprastai brangus, nes tektų mokėti už visą sunkvežimį. Pasirinkdamas pervežėją, klientas turėtų sužinoti, kur yra šis konsolidacijos terminalas, nes tai leidžia tiksliau įsivaizduoti, kiek laiko trunka siuntos „apdorojimas“ prieš išvykstant.

7. Kiek laiko vidutiniškai trunka krovinių paėmimas iš kliento iki paties išvykimo iš Anglijos?

Tai priklauso nuo to, ar tai yra „Ex Works“ (klientas patys pateikia krovinį) arba „Door to Door“ (pervežėjas paima) paslauga, tačiau kalbant apie standartinį krovinių dalinimo procesą, vidutinis ciklas trunka nuo 3 iki 7 darbo dienų. Pirmiausia, vairuotojas turi užsakyti paėmimą (collection) pagal savo maršrutą. Jei jis jau yra jūsų rajone, paėmimas gali įvykti tą pačią dieną. Po to krovinys nuvežamas į konsolidacijos terminalą. Ten jis gali laukti, kol bus surinkta pakankamai krovinių į tą pačią kryptį (pvz., Lietuva/Latvija). Kai sunkvežimis užpildomas, jis išvyksta į uostą. Pats kelionės etapas Anglijoje (nuo terminalo iki uosto) užtrunka 4–6 valandas, jei tai pietūs, arba 8–10 valandų, jei išvyksta iš šiaurės. Taigi, nuo momento, kai krovinys pasiekia pervežėjo sandėlį, iki išvykimo iš Anglijos (pvz., išplaukimo iš Doverio), gali praeiti 1–3 dienos. Verta tai atsižvelgti, planuodami skubias siuntas.

8. Kokios išvykimo vietos geriausiai tinka, jei reikia pervežti ypatingus krovinius (automobiliai, statybinė technika, neįprasti dydžiai)?

Ypatingiems kroviniams reikalingos specialios išvykimo vietos, arba bent jau specialios priemonės. Jei kalbame apie automobilių pervežimą, dažniausiai jie surinkiami tam skirtuose aikštelėse, o patys sunkvežimiai su autokrautuvėmis (car transporters) dažnai išvyksta ne iš centrinės Anglijos, o stengiasi tiesiogiai užlipti į keltą. Statybinė technika ar dideli, neįprastų dydžių kroviniai (Out of Gauge) dažnai keliauja iš šiaurės Anglijos uostų, tokių kaip Imminghamas arba Hulas (Kingston upon Hull). Šie uostai yra labiau pritaikyti dideliems kroviniams ir turi geresią infrastruktūra RORO (Roll-on/Roll-off) tipo pervežimams, kai technika tiesiog užvažiuoja ant laivo. Taip pat, jei krovinys yra per didelis standartiniam keliui (pvz., per plačias konstrukcijos), reikia gauti specialius leidimus ir maršrutas planuojamas išvengiant miestų centrų, todėl išvykimo vieta dažnai būna pramoninis rajonas, esantis netoli magistralės, o ne gyvenamasis kvartalas.

9. Kaip susitarti dėl išvykimo datos, jei siunta labai skubi? Skubaus pervežimo ypatumai.

Esant skubiai situacijai, standartinis krovinių dalinimas (groupage) nėra geriausias pasirinkimas, nes jis priklauso nuo kitų krovinių surinkimo. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į „Ekspresinio“ arba „Dedikuoto“ pervežimo paslaugas. Čia išvykimo vieta tampa mažiau svarbi, nes sunkvežimis arba „vyras su furgonu“ (Man with a van) atvyksta tiesiogiai pas klientą ir išvyksta tuoj pat. Tačiau net ir tada reikia atsižvelgti į uostų grafiką. Jei krovinys pasiekia Doverį po paskutinio kelto išvykimo, skubą gali suvaidinti tik kelto laukimas. Profesionalus logistikos ekspertas visada pasiūlys alternatyvų maršrutą, pvz., važiuoti pro Eurotunelį, kuris kursuoja dažniau nei keltai, arba rasti pigesnę bilietų kombinaciją, jeigu išvykimas gali būti nukeltas keliomis valandomis. Skubumo atveju, išvykimo vieta pasirenkama taip, kad kelyje būtų kuo mažiau stabdymų – tai dažniausiai būna arba sandėlis šalia uosto, arba tiesioginis važiavimas iš kliento tiesiai į uostą be konsolidacijos.

10. Kokią išvykimo vietą pasirinkti, norint gauti geriausią kainos ir termino santykį?

Geriausias balansas tarp kainos ir termino dažniausiai pasiekiamas pasirenkant išvykimo vietas, esančias Midlands regione (Birmingemas, Northampton) arba netoli M25 magistralės (Londono apylinkės). Kodėl? Šios vietos yra pakankamai centrinės, kad galėtų aptarnauti ir šiaurės, ir pietų klientus, o be to, iš čia lengva pasiekti pagrindinius uostus. Jei krovinys yra Lietuvoje, dauguma vairuotojų vengia važiuoti į giliausią šiaurę (Škotija) ar giliausią pietvakarius (Kornvalis), jei ten nėra didelio užmokesčio, nes grįžtant tuščiu sunkvežimiui (dead mileage) labai brangu. Todėl, jei galite pasirinkti, siuntą geriau perduoti sandėlyje, esančiame „kelyje“, pvz., Birmingeme, nei laukti, kol vairuotojas užsuks į atokų vietovę. Taip pat, jei jūsų krovinys nėra labai jautrus laikui, verta pasidomėti išvykimais iš vakarinių uostų (Portsmouth, Plymouth), kurie gali būti pigesni dėl mažesnio konkurencijos lygio, nors kelionė truks šiek tiek ilgiau.

Išvada

Apibendrinant, išvykimo vietos iš Anglijos pasirinkimas nėra paprastas geografinis sprendimas, o sudėtinga logistinė užduotis, reikalaujanti išmanymo ir patirties. Kaip matėme, Anglija turi išvystytą transporto infrastruktūrą, leidžiančią efektyviai judėti kroviniams bet kurioje šalies dalyje, tačiau kiekvienas regionas turi savo niuansus – nuo Londono eismo spūsčių iki šiaurės pramonės hubų ir vakarinių uostų specifikos.

Svarbiausia klientui suprasti, kad pigiausia kaina ne visada reiškia greičiausią pristatymą, o atvirkščiai. Pasiklausant ekspertų ir reaguojant į jūsų krovinio specifiką, galima rasti optimalų sprendinį, kuris užtikrins, kad siunta iš Anglijos į Lietuvą pasieks paskirties vietą saugiai ir laiku.